Žygimanto Augusto monetos – LDK monetų kalybos spindesys

Žygimanto Augusto valdymo metais LDK monetų kalyboje įvyko daug pokyčių, šis laikotarpis – LDK monetų kalybos spindesio laikai. Šiuo metu pirmą kartą LDK monetose atsirado valdovo portretas (1545), pirmą kartą buvo nukaldintos stambiausio nominalo monetos taleriai (sidabrinės) ir dukatai (auksinės), pirmą kartą į pinigų sistemą įvesta daug naujų nominalų monetų (1/2 denaro, 2 denarai, 2, 3, 4, 6 grašiai). Pirmą kartą monetose atsirado nominalai ir kalyklos valdytojų ženklai: 1552 m. – Vilniaus kalyklos valdytojo Gabrieliaus Tarlos herbas, o 1565 m. – Tykocino kalyklos nuomotojo Stanislovo Myškovskio herbas.

Vilniaus monetų kalyklos pradžia

Vilniaus monetų kalykla darbą pradėjo 1545 metais. Iš pradžių joje dirbo 33 žmonės. Kalyklą iki 1555 m. valdė Jonas Liutomirskis, vėliau – Gabrielius Tarla (iki 1565). Pinigų meistrai: Enochas Olfireris, Jorgenas Bemas (1546–1571); spaudų raižytojai: Melchioras Šlesingeris, Valtinas Frankas (1546–1552), Martynas Vartenbergas (1552–1555).

Įdomybė

1565–1566 m. Tykocine nukaldinti „satyriniai“ 3 grašiai užminė mįslių amžininkams ir istorikams. Ilgai svarstyta, kam skirtas reverse įspaustas lotyniškas įrašas QVI HABITAT IN COELIS IRRIDEBIT EOS („Tas, kuris gyvena danguje, juokiasi“): lenkams ar lietuviams?

Pirmuoju monetų kalybos laikotarpiu pirmą kartą LDK monetų istorijoje 1546–1547 m. nukaldinti pusdenariai (obolai), rašytiniuose šaltiniuose vadinami mažaisiais denarais. Pirmą kartą išleistos lenkiškos kalimo pėdos monetos – grašiai, 3 grašiai ir 6 grašiai. Monetos buvo reikalingos prekybai su Lenkija ir Prūsija. Pirmą kartą nukaldintos ir auksinės monetos – dukatai. Jie pradėti kaldinti 1547 m. kovą–balandį. 1546 metais raižytojas M. Šlesingeris gamino spaudus pusdenariams, denarams, pusgrašiams, lenkiškiems grašiams, o 1546–1548 m. dirbęs V. Frankas raižė spaudus 1546 m. pusgrašiams ir lenkiškiems grašiams, 3 grašiams bei 6 grašiams.
1555 metais stigo sidabro. Vilniaus kalykla dirbo nepelningai, todėl buvo išnuomota žydų verslininkams. Jie daugiausia kaldino smulkias monetas denarus ir pusgrašius, kurių kaldinimas visada buvo pelningiausias. 1562 metais kalykla buvo perimta valdovo žinion. Tais pačiais metais nukaldintos naujos monetos – 3 grašiai, 6 grašiai ir 10 dukatų (portugalas).

Trūkstant pinigų – perdirbinėjamos užsienio monetos

Prasidėjus Livonijos karui, LDK iždas pritrūko pinigų. Buvo išleistos naujos priverstinio kurso kontrasignuotos monetos (vienintelis toks atvejis LDK pinigų istorijoje; kontrasignatas – įkaltas ženklas, dažniausiai dedamas norint įteisinti apyvartoje esančias nevietines monetas; šiuo atveju ant Neapolio monetų buvo įkaltas ženklas – Žygimanto Augusto monograma). 1564-ųjų gegužės 16 d. paskelbta, kad išleidžiami Neapolio dukatonai, kurių kursas – 60 lenkiškų arba 48 lietuviški grašiai (realiai šios monetos atitiko 33,5 lenkiškus grašius). Naujos monetos apyvartoje turėjo cirkuliuoti 30 savaičių, po to turėjo būti išpirktos tuo pačiu kursu. Vilniaus monetų kalykloje, vengiant monetų perkalimo nuostolių ir norint kariuomenei greičiau išmokėti algas, buvo kontrasignuojami Ispanijos valdovų Karolio I (1516–1556) pusdukatoniai ir Pilypo II (1556–1598) dukatonai bei pusdukatoniai, kaldinti Neapolio ir Sicilijos karalystėms. Pastarosios monetos į Vilnių pateko apie 1563 m., kai Ispanijos karalius Pilypas II Žygimantui Augustui grąžino iš jo motinos Bonos Sforcos 1556 m. pasiskolintus pinigus.

Unijinės tendencijos monetų kalyboje

Nuo 1565 m. Vilniaus monetų kalykloje monetas galėjo nusikalti ir privatūs asmenys, gavę valdovo leidimą. Taip kalyklos prabuotojas Valtinas Moleris 1565 ir 1567 m. gavo teisę nusikalti 4 grašių monetų, Gdansko verslininkas Johanas Bolemanas gavo leidimą iš savo sidabro nusikalti ketvirtokų (1567) ir dvidenarių (1570). Tuo metu monetų spaudus raižė Albrechtas Kerleinas (1562–1571). 1570 metais dalį dvidenarių raižė Petras Platina, dirbęs kalykloje 1569–1593 metais. Nuo 1565-ųjų lietuviškų monetų kaldinimas buvo labiau orientuotas į Lenkijos karalystę – pradėtos mažinti monetų prabos, daugiau kaldinta lenkiškos pėdos monetų. 

Nuo 1565 m. Vilniaus monetų kalykloje monetas galėjo nusikalti ir privatūs asmenys, gavę valdovo leidimą.

Nukaldintos naujų nominalų monetos – 2 denarai, 2 grašiai, 4 grašiai. Šie nominalai kaldinti tik LDK. Pastarosios monetos turėjo cirkuliuoti visoje valstybėje, jos turėjo palengvinti prekybinius santykius, atsiskaitant lietuviškomis ir lenkiškomis monetomis. Du lietuviški dvidenariai prilygo lenkiškam pusgrašiui, du lietuviški grašiai – penkiems lenkiškiems pusgrašiams, keturi lietuviški grašiai – penkiems lenkiškiems. Tai buvo paskutinis Vilniaus monetų kalyklos veiklos laikotarpis, 1571 m. ji uždaryta.
1564 m. Tykocine atidaryta dar viena LDK monetų kalykla. Kalyklos nuomotojas buvo Krokuvos vaivada Stanislovas Myškovskis. Kalykla kaldino pusgrašius (1566), grašius (lenkiškos ir lietuviškos pėdos; 1566–1568), vadinamus satyrinius 3 grašius (1565–1566) ir talerius (30 grašių; 1564). Pastarosios stambiausio nominalo sidabrinės monetos LDK nukaldintos pirmą kartą.

„Satyrinių“ monetų mįslė

Žygimanto Augusto monetose naudojami vaizdai buvo iš dalies perimti iš Aleksandro denarų ir Žygimanto Senojo pusgrašių. 

Unikaliausios monetos buvo „satyriniai“ 3 grašiai, 1565–1566 m. nukaldinti Tykocino monetų kalykloje.

Grašių ir 3 grašių monetų vaizdai perimti iš Žygimanto Senojo prūsiškų monetų, dukatų – iš to paties valdovo lenkiškų dukatų, 6 grašių – iš prūsiškų to paties nominalo monetų. Išvaizda skyrėsi 1562–1564 m. 3 grašiai – su valdovo monograma averse ir raiteliu bei nominalu reverse, 2 ir 4 grašių monetos – su valdovo atvaizdu averse ir dviem herbiniais skydais bei nominalu reverse. Taip pat 1564 m. taleriai – su valdovo monograma bei monetos vertės grašiais averse ir herbiniu skydu reverse. Išskirtinė moneta buvo 2 denarai, kurios vaizdas perimtas iš 1562 m. 3 grašių monetų, tik be legendos. Tačiau unikaliausios monetos buvo „satyriniai“ 3 grašiai, 1565–1566 m. nukaldinti Tykocino monetų kalykloje. Šioms monetoms spaudus raižė Albertas Kerleinas, kuris kartu buvo ir Vilniaus monetų spaudų raižytojas. „Satyrinių“ monetų averse buvo raitelis ir nominalas, o reverse – lotyniškas įrašas QVI HABITAT IN COELIS IRRIDEBIT EOS („Tas, kuris gyvena danguje, juokiasi“) bei valdovo monograma ir data. Šie žodžiai paimti iš Senojo Testamento pirmosios psalmių knygos. Ilgai dėl šio įrašo tarp numizmatų vyko diskusijos, nes niekas negalėjo tiksliai pasakyti, kam šis įrašas buvo skirtas ir ką jis reiškia. Vieni manė, kad jis nukreiptas prieš lenkus, kiti – kad prieš lietuvius. Vieni galvojo, kad šis įrašas susijęs su pinigų unija, kiti – su politine; sieta ir su Mikalojaus Radvilos Juodojo mirtimi 1565 m. bei lenkų džiugesiu. Neabejotina, kad šių monetų pasirodymą sąlygojo tuo metu vykusios derybos dėl LDK ir Lenkijos karalystės unijos. Žygimanto Augusto monograma po sentencija parodo valdovo poziciją. Kam ji skirta? Galbūt lenkams, nes Lenkijoje šiomis monetomis piktintasi? Bet labiau tikėtina, kad – lietuviams, nes monetos buvo LDK standarto ir randamos daugiausia Lietuvoje.

Eduardas Remecas