Ar seni buvo Kernavės senoliai?
Archeologų tyrinėto XIII–XIV a. Kernavės kapinyno rezultatai leidžia iliustruoti to meto miestietišką bendruomenę paleodemografiniu aspektu: kiek legendinėje sostinėje gyveno žmonių, kokie buvo gimstamumo, mirštamumo rodikliai, lyčių struktūra.
Nustatyta, kad kapinyne galėjo būti palaidota apie 1 570 kernaviškių. Prof. Rimanto Jankausko skaičiavimai rodo, kad tuomet gyvenimas dėl įvairių susirgimų ir periodiškai pasikartojančių badmečių, palyginus su šiandiena, nebuvo „saldus“. Vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė siekė 21 metus. Apie 30 proc. gimusiųjų mirdavo iki 5 metų. Vyras vidutiniškai gyveno 41 metus, moteris – 38. Vyrų ir moterų mirštamumo skirtumą lėmė jaunų moterų gimdymo komplikacijos.
Demografinis pjūvis: po 40-ies pirmauja moterys
Palaidotųjų amžiaus grupėse dominuoja jaunuoliai ir suaugę 15–29 metų individai (31 proc.). Kapinyne rasti kūdikių ir mažų iki 4 metų vaikų kapai sudaro 19,52 proc., bet skaičius per mažas to meto bendruomenėje.
“
Pagyvenusių ir senų bendruomenės narių, perkopusių 50 metų ribą, buvo tik 2 procentai.
Turbūt dalis vaikų kapų iki mūsų dienų neišliko. 5–14 metų amžiaus vaikai ir paaugliai sudarė 26,2 proc. bendruomenės narių, subrendę trisdešimtmečiai ir keturiasdešimtmečiai – 21,3 proc., o pagyvenusių ir senų bendruomenės narių, perkopusių 50 metų ribą, buvo tik 2 procentai. Taigi XIV a. Kernavėje senolio amžius buvo suprantamas kitaip nei šiandieninėje visuomenėje. Tik vienetai galėjo didžiuotis sulaukę garbingo amžiaus.
Kernavės bendruomenės bendras mirusių vyrų ir moterų santykis rodo nedidelį moterų perteklių. 100 virš 20 metų moterų tekdavo 89–95 vyrai. Santykį lėmė amžiaus grupė. Štai 20–29 metų 105 vyrams teko 95 moterys. Santykis keisdavosi moterų naudai po 40 metų, pasibaigus reprodukcijos laikotarpiui (daug jaunų moterų mirdavo dėl gimdymų komplikacijų). Virš 50 metų 1 vyrui tekdavo 2 bendraamžės moterys. Tačiau tokio amžiaus Kernavėje sulaukdavo apie 10 „laimingųjų“ senolių.
Istorinė lygtis: kaip apskaičiuoti gyventojų kiekį?
Įdomybė
Archeologų tyrinėto XIII–XIV a. Kernavės kapinyno rezultatai rodo, kad XIV a. Kernavėje galėjo gyventi apie 1 500 žmonių. Senolių, perkopusių tais laikais garbingą 50 metų ribą, galėjo būti tik apie 20 moterų ir 10 vyrų.
Kiek Kernavėje galėjo būti gyventojų? Bendruomenės dydis kito. Miesto kūrimasis, klestėjimas buvo skirtingi etapai bendruomenės dydžio požiūriu. Prof. R. Jankausko skaičiavimai rodo, kad Kernavės populiacijai buvo būdinga sparti išplėstinė reprodukcija. Jei visi gimusieji išgyventų, kiekviena karta padidėtų 1,6–1,9 karto.
Vienai moteriai vidutiniškai tekdavo 4,8–5,6 gimdymų. Iš gimusiųjų tik 3,26–3,81 vaikų sulaukdavo 15 metų, savo reprodukcijos amžiaus pradžios.
Kai žinome bendrą palaidotųjų skaičių bei vidutinius populiacijos reprodukcijos rodiklius, galime skaičiuoti Kernavės bendruomenės dydį. Svarbu žinoti palaidotų kartų, kurios keitėsi kas 25 metus, skaičių. Archeologiniai duomenys bei istorijos šaltiniai tiksliau apibrėžia tik kapinyno naudojimo pabaigą – 1390 metus. Tikėtina laidojimo kapinyne pradžia yra ~ 1290 metai. Taigi čia palaidotą miesto bendruomenę galutiniame jos gyvavimo etape sudarė apie 500 gyventojų. Tačiau tyrinėtame kapinyne buvo laidojama dalis gyventojų, čia nerasta elito, kariaunos narių kapų. Prieš porą metų Kernavėje archeologai aptiko ir tyrinėjo dar vieną XIV a. datuotiną kapinyną. Jame sudegintų mirusiųjų kaulai berti į Kernavės upelį. Paskaičiuoti, kiek kernaviškių po mirties buvo sudeginta, negalime. Tačiau žinome apytikslį to meto Kernavės dydį – 14 ha Pajautos slėnyje, apie 10 ha viršutinėse upės terasose ir apie 2 ha piliakalnių teritorijoje. Archeologų visapusiškai ištirta viena amatininkų sodyba buvo 0,1 ha dydžio. Taigi iš viso XIV a. Kernavėje galėjo būti apie 260 panašaus dydžio sodybų. Demografinių tyrimų duomenimis, viduramžiais Europoje, Rusijoje vidutiniškai šeimoje gyvendavo 6 nariai.
Nedidelis miestelis – net viduramžių mastais
Šie skaičiai yra apytiksliai, tačiau jie leidžia matyti Kernavę kitų to meto Europos miestų kontekste.
“
Dydžiu ir gyventojų skaičiumi Kernavė buvo panaši į kitus LDK miestus, buvusius Nemuno aukštupyje.
XIV amžiaus per. Londono populiaciją sudarė apie 100 000 miestiečių, Kijeve iki didžiojo mongolų antplūdžio 1240 m. gyveno 37–45 tūkstančiai žmonių, Novgorode – 30–35 tūkstančiai, kituose rusų žemių kunigaikštysčių centruose – nuo 20 iki 30 tūkstančių žmonių. Šiuos miestus supo gynybinės sienos. Sodybų plotas buvo apribotas ir siekė 0,04 hektaro. Tai lėmė didesnę gyventojų koncentraciją – apie 100–150 žmonių viename hektare. Tai yra du ar tris kartus mažiau negu to meto Vakarų Europos miestuose. Kernavėje apie 60 žmonių gyveno viename hektare. Dydžiu ir gyventojų skaičiumi Kernavė buvo panaši į kitus LDK miestus, buvusius Nemuno aukštupyje – Naugarduką, Slonimą, Volkoviską.
Gintautas Vėlius
