LDK didikės politikoje

Nepaisant „vėluojančios“ LDK fenomeno šioje valstybėje dėl nestiprios karaliaus valdžios ir ryškios didikų įtakos, pareigybių, žemių skirstymo monopolio, nuo XVI a. vid. klientelinė sistema buvo išplėtotas reiškinys. Neformali valdžios struktūra didikei suteikė galimybes nelikti pasyvia istorijos vyksmo dalyve, dalyvauti ne vien šeimos, privataus ūkio, bet ir viešajame valstybės gyvenime ir net įtakoti politinius įvykius.

Įtakos svertai didikių rankose

XVI a. LDK didikių klientelinei veiklai būdingos bendrosios patrono ir kliento santykio charakteristikos: tarpusavio ryšiai pasižymėjo asmeniškumu ir neformalumu, dalyviai užėmė nelygią socialinę padėtį visuomenėje. LDK didikės atliko patronių ir tarpininkių vaidmenis, jų dalyvavimą klientelinėje sistemoje lėmė aukšta šeimos ir giminės padėtis visuomenėje, įtaka karaliaus dvare.

“

Vienas svarbesnių veiksnių, prilyginęs moterų padėtį vyrams, buvo jų turėtas nekilnojamas turtas ir pinigai bei brangenybės.

Vienas svarbesnių veiksnių, prilyginęs moterų padėtį vyrams, buvo jų turėtas nekilnojamas turtas ir pinigai bei brangenybės. Štai Žemaitijos seniūnienės Zofijos Chodkevičienės kraitį 1594 m. sudarė 9 840 kapų grašių. Moterų dalyvavimas klientelinėje sistemoje turėjo ir specifinių bruožų, čia svarbūs buvo giminystės ir vedybiniai ryšiai. Patronės galimybes labiau veikė šeiminė padėtis, sutuoktinių tarpusavio santykiai. Vienokį klientų skaičių turėjo netekėjusios didikės, kitokį – sėkmingai ištekėjusios ar našlės.

“

Klienteliniai santykiai prasidėdavo dar tėvų ar globėjų namuose, užtariant vieną ar kitą dvariškį įtakingam tėvui, globėjui ar broliui.

Daugelio didikių klientelinių santykių pirma grandimi buvo jos asmeninis dvaras, per jį skirstyta namų klientela. Klienteliniai santykiai prasidėdavo dar tėvų ar globėjų namuose, užtariant vieną ar kitą dvariškį įtakingam tėvui, globėjui ar broliui. Platesniu mastu namų klientelos skirstymas vyko ištekėjusios ir našlės dvare. Netekėjusioms bajoraitėms ar didikės globojamoms giminaitėms patronė pirmiausia galėjo pasiūlyti tinkamą vedybinę partiją. Dvariškiai būdavo paaukštinami pareigose dvare. Taip už ilgametę tarnybą kunigaikštienei Kotrynai Sluckienei jos dvaro vyriausiąja tapo Zofija Triznienė, o jos dvariškiai Nemira ir Bychovecas – didikės valdų pareigūnais.

Karjeros tramplynas

Didikės dvaro klientela tapdavo politine klientela, kai ji savo dvariškius užtardavo įtakingiems valstybės pareigūnams, vyrams.

“

Kotrynai Tenčinskai Radvilienei tarnavę Kochanovskis ir raštininkas Sava vėliau tapo jos vyro Kristupo Radvilos Perkūno klientais, o svetimšalis Bartolomeo Faragoi, nuo jaunystės tarnavęs Elžbietai Eufemijai Višnioveckai, patronei užtarus, perėjo tarnauti pas jos vyrą Mikalojų Kristupą Radvilą Našlaitėlį.

Taip pat siųsti dvariškiai į didikės sūnų dvarus. Išliko nemažai pavyzdžių, kaip patronės tarpininkaudavo dėl jų dvaruose tarnavusių dvasininkų, medikų, muzikų, kitų specialistų, kurie išeidavo į viešąjį gyvenimą. 

Neretas XVI a. II p. atvejis, kuomet didikių tarpininkavimo dėka jų dvariškiai „išplaukdavo“ į platesnius vandenis, pastebėjus didikams, tapdavo šių klientais, dirbdavo karaliaus dvare ar pasiekdavo pagrindinių pareigybių laiptelį.

“

Dalį savo žmonių didikės sėkmingai „perduodavo“ įtakingiems vyrams.

Visgi dvaras negalėjo talpinti visų, norinčių tarnauti didikei. Bajorija ar miestiečiai turėjo siekti viešųjų gėrybių, o didikė – padėti jas gauti. Tai svarbūs sutapimai, kurie leido moteriai plėsti klientų ratą, neapsiriboti savo dvaru. Viena gausesnių grupių XVI a. LDK didikės tarnyboje buvo jos tarnautojai – valdų pareigūnai, pasiuntiniai, atstovai teisminėse bylose, palydų, jos sušauktų, net ginkluotų užpuolimų dalyviai. Tarnautojai didikės skyrimu galėjo tapti jos pareigūnais, jai užtarus –didikės vyro ar giminaičio klientais. Taip 1558 m. už tarnybą Vitebsko vaivadienei jos valdos pareigūnu tapo Motiejus Sikorskis, o kunigaikštienei Beatai Ostrogiškienei nusipelnė jos tarnautojas Jonas Kotovskis. Dalį savo žmonių didikės sėkmingai „perduodavo“ įtakingiems vyrams. Kunigaikščio Simeono Sluckio tarnautojas Adomas Pioro kurį laiką buvo susijęs su didiko motina. Tarp Radvilos Perkūno klientų nemažai buvo jo trečiosios žmonos K. Tenčinskos Radvilienės tarnautojų.

Patronės „žiniasklaidininkai“

Ko galėjo tikėtis didikės iš užtartų asmenų, koks buvo grįžtamasis ryšys? Bene labiausiai apčiuopiamos ūkinės ir piniginės transakcijos, liudijimai moterims naudingose sutartyse. Magnatams stokojant grynųjų pinigų, svarią paramą turėjo paskolinimai. Svarbios didikei buvo ir informacijos jos šeimos reikalais perdavimas, dvaro naujienų, politinių peripetijų, užsienio įvykių nuolatinis perpasakojimas. Tai liudija gausi korespondencija. 

“

Svarbios didikei buvo ir informacijos jos šeimos reikalais perdavimas, dvaro naujienų, politinių peripetijų, užsienio įvykių nuolatinis perpasakojimas.

Vien Vilniaus vaivadienė K. Tenčinska Radvilienė 1583–1590 m. sulaukė stambiai bajorijai priklausiusių ar žemesniųjų LDK pareigūnų Dominiko Alamani, Jano Baranovskio, Jano Bojanovskio, Teodoro Boguševičiaus, Povilo Bokšos, Jano Groto, A. Kavečinskio, Mikalojaus Pšonkos, Stanislavo Rozraževskio, Andriaus Triznos ir daugelio kitų laiškų. Politinio pobūdžio žinios nebuvo reta korespondencijos, skirtos didikėms, tema. Net kai kurių svarbių politinių XVI a. pab. įvykių chronologija (seimelių datos) šiandien istoriografijoje tikslinama pagal didikėms adresuotus laiškus. Neabejotina klientelizmo išraiška buvo didikės interesų atstovavimas įtakingų vyrų dvaruose, netiesioginiai užtarimai, įvairūs teigiami atsiliepimai apie patrones.

Taigi įsijungimas į vedybinius reikalus, vyro, vaikų, giminaičių užtarimai ir tarpininkavimai buvo pagrindiniai XVI a. LDK didikės veiklos tarp valdančiųjų momentai, leidę prisidėti ir prie politinių įvykių eigos, jausti politinį pulsą bei nestovėti nuošalyje.

Raimonda Ragauskienė

R. Ragauskienė, XVI a. LDK didikių patronatas, Lituanistica, 2005, Nr. 2, p. 1–19.