Samdomos kariuomenės atsiradimas
Įdomybė
LDK pirmieji kariuomenės samdos atvejai žinomi Vytauto laikais: 1410 m. įvykusiame Žalgirio mūšyje jungtinės LDK ir Lenkijos karalystės pusėje kovėsi samdyti čekų būriai.
Kariuomenes pagal jų sudarymo principus galima skirstyti į samdomas ir paremtas karo prievole. Galima prisiminti ir savanorius, tačiau tai lokalus reiškinys, būdingas išskirtiniais atvejais – revoliucijų ar nepriklausomybės karų metu. Savanoriai galėjo būti ir kaip samdomos kariuomenės forma – tarnaujantys ne už pinigus, o už karo grobį. Skirtumą tarp samdomos ir paremtos karo prievole kariuomenės lengva suprasti šiandieninės Lietuvos gyventojui. Vos prieš kelerius metus Lietuvoje buvo pakeista kariuomenės formavimo sistema – vietoj karo prievolės, kuomet daugelis jaunuolių turėjo vykti į karines pratybas, kariavimas tapo profesija, o karys – ne retkarčiais apmokomu piliečiu, bet nuolat savo įgydžius tobulinančiu ir už tai pastovų atlyginimą gaunančiu profesionalu. Dabartinė profesinė karo tarnyba nėra tapati samdomai kariuomenei (šiandien karinių konfliktų teritorijose galima sutikti žmonių, kurie kovoja už tuos, kurie daugiau moka), tačiau pagrindiniai principai panašūs. Pagrindinis skirtumas tarp šių dienų profesinės ir šauktinių bei LDK laikų samdomos ir pašauktinės kariuomenės – kokybė. Vienoje pusėje – nuolatos tobulėjantis ir pasiruošęs kariauti profesionalas, kitoje – žmogus, kuriam karas yra sunki ir nemaloni priemonė, trukdanti dirbti pagrindinį darbą.
Karo grobį pakeičia alga
Atvejų, kai kariaujanti šalis, siekdama padidinti savo kariuomenę ir pagerinti jos kokybę, samdo pasiruošusius žmones, galima rasti nuo seniausių laikų. Tačiau samdomos kariuomenės klestėjimo laikotarpiu laikoma naujųjų laikų pradžia, kai karinė ginkluotė buvo brangi (pigiausia galėjo kainuoti kaip nedidelis ūkis), o kariavimas reikalavo daug fizinių jėgų ir įgūdžių. Jos nuosmukis siejamas su šaunamo ginklo tobulėjimu.
LDK pirmieji samdos atvejai žinomi Vytauto laikais. 1410 metais įvykusiame Žalgirio
mūšyje jungtinės LDK ir Lenkijos karalystės pusėje kovėsi samdyti čekų būriai.
Iki samdomos kariuomenės atsiradimo LDK kariuomenė buvo formuojama remiantis Visuotine bajorijos karo prievole. Kiekvienas bajoras, didžiajam kunigaikščiui paskelbus kariuomenės susirinkimą, privalėjo atvykti į kariuomenės susirinkimo vietą ir joje būti tol, kol kariuomenei bus leista išsiskirstyti. Visą tą laiką bajoras turėjo gyventi savo sąskaita. Iš pradžių nebuvo griežtai apibrėžta, kiek raitelių jis turėjo su savim atsivesti, vėliau buvo nustatytos normos. Mainais už tai bajorai nemokėjo nuolatinių mokesčių.
“
Nuolatinis samdomos kariuomenės poreikis LDK atsirado XV a. pab., kai pasikeitė karų su Maskvos Didžiąja Kunigaikštyste pobūdis, puolamuosius žygius pakeitė gynybinis karas, suaktyvėjo totoriai.
Nuolatinis samdomos kariuomenės poreikis LDK atsirado XV a. pab., kai pasikeitė karų su Maskvos Didžiąja Kunigaikštyste pobūdis, puolamuosius žygius pakeitė gynybinis karas, suaktyvėjo totoriai. Permainos sąlygojo išaugusį kariuomenės poreikį – jos reikėjo dažniau ir ilgesnėms karinėms operacijoms, tačiau kariams mūšiai neteikė jokios finansinės naudos. Pasirengimas karui (ginkluotė, žirgas, maistas) kainavo brangiai, bajorai buvo atitraukiami nuo ūkio reikalų, neliko ūkių gynėjų, todėl neišvengta papildomų nuostolių. Bajorai stengėsi vengti karo tarnybos, o LDK ėmė trūkti kariuomenės, jos kovinės savybės prastėjo. Problemos sprendimas buvo greta. Lenkijos karalystėje samdoma kariuomenė pakeitė pašauktinę dar XV a. II pusėje.
Karo profesionalai
LDK samdomos kariuomenės atsiradimas vyko dviem kryptimis. Pirmiausia buvo samdomi užsieniečiai. Iš pradžių dažniausiai buvo samdomi pėstininkai, nes LDK kariuomenės pagrindą sudarė kavalerija. Tačiau užsieniečių samda turėjo trūkumų – jie brangiai kainavo, samda ir jų atvykimas į kraštą užėmė daug laiko. Užsieniečių samdinių vietiniai iš karto pakeisti negalėjo – LDK nebuvo tradicijos gyventi iš karo tarnybos. Vietinių samdinių tradicijos formavosi didžiojo kunigaikščio dvare ir pasienio pilyse.
Didžiojo kunigaikščio dvare formuojami samdinių būriai iš pradžių tarnavo už pragyvenimą. Oršos mūšio metu (1514) jiems jau buvo mokamos nereguliarios piniginės išmokos. Tarnaujantys dvaro daliniuose, siekiant juos atskirti nuo kitų dvaro pareigūnų, imti vadinti piniginiais dvarionimis. 1524 metais tarnavo beveik 3 000 tokių karių. Dvaro kaip karo tarnybos vietos reikšmė mažėjo XVI a. 4–5 dešimtmečių sandūroje, kuomet iš vietinių karių sudaryta samdoma kariuomenė ėmė įgauti klasikinius bruožus.
Už karo tarnybą pasienio pilyse pinigai mokėti nuo XVI a. pradžios. Pirmo dešimtmečio pabaigoje tokia tarnyba vadinama „lietuviška tarnyba“. Šaltiniai samdinius pirmiausia fiksuoja Kijevo ir Smolensko pilyse. Bet samdinių tarnyba pilyse nebuvo populiari, todėl 3 dešimtmetyje į jas teko siųsti piniginius dvarionis, o Starodubo karo metais (1534–1537) į pilis buvo siunčiami vengę karo tarnybos bajorai.
LDK samdoma kariuomenė, sudaryta iš vietinių karių, pradeda visapusiškai funkcionuoti XVI a. 5 dešimtmetyje. 1544 metais LDK jau pajėgi pasiūlyti 4 000 karių samdomos kavalerijos pagalbą Lenkijos karalystei.
Gediminas Lesmaitis
