Politika Sapiegų jungtiniuose herbuose
Herbas buvo kilmingų asmenų paveldimas skiriamasis ženklas, išreiškiantis jų turėtojų asmenines aspiracijas. Skirtingais laikotarpiais keitėsi herbo forma, o nuo XVI a. pr. pradėjo populiarėti jungtiniai, sudaryti mažiausiai iš dviejų herbų. Ketvirčiuoti – keturių laukų skydai – puikiai demonstravo kilmingo asmens giminystės ryšius. Iki XVII a. II p. kilmingieji į savo ketvirčiuotus (keturių laukų jungtinius herbus) dėdavo tėvo, motinos ir senelių iš tėvo ir motinos pusių herbus. Vėliau imta akcentuoti šeiminius ryšius, t. y. į keturių laukų skydą imta dėti tėvo, žmonos, motinos ir žmonos motinos herbus. Dauguma kilmingųjų laikydavosi jų gyvenamuoju laikotarpiu egzistavusių jungtinių herbų taisyklių, norėdami atskleisti, iš kokių giminių jie yra kilę. Kai kurie Sapiegų giminės atstovai savo jungtiniais herbais norėdavo pademonstruoti ne tik gimines, iš kurių jie yra kilę.
Svaiginančios kilmės aukštumos
Štai 1724 m. Antonijaus Misztołto leidinyje apie Sapiegų giminės istoriją yra Antano Kazimiero Sapiegos jungtinis herbas. Antano Kazimiero Sapiegos jungtiniame herbe, žiūrint nuo ketvirto iki aštunto laukuose esančius herbus, manifestuojama Sapiegų mitinė kilmė iš romėnų ir genealoginiai ryšiai su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdančiąja dinastija.
“
Jungtiniame herbe esantis vytis yra tiesioginė nuoroda į Lietuvos valdovus, o kolona ir stulpai rodo kilmę iš romėnų patricijų, atkeliavusių į Lietuvą.
Paskutiniuose keturiuose laukuose esančių herbų svarbesniuose ketvirtame ir penktame laukuose yra įdėta kolona ir stulpai, o svarbesniame heraldinėje dešinėje esančio šalmo papuošale vaizduojamas vyras su kardu ir skydu, septintame jungtinio herbo lauke vaizduojama vyčio figūra. Dėl kokių priežasčių šioms figūroms suteiktas prioritetinis dėmesys? Antonijaus Misztołto leidinyje esančiame Sapiegų kilmės aprašyme teigiama, kad Sapiegos kilo iš Trakų kašteliono Punigailos, šis – iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio, o pastarasis – iš Prospero Cezarinio ir Publijaus Palemono, naudojusių Kolonų / Stulpų herbą (stirpe Columnaru). Taigi jungtiniame herbe esantis vytis yra tiesioginė nuoroda į Lietuvos valdovus, o kolona ir stulpai rodo kilmę iš romėnų patricijų, atkeliavusių į Lietuvą.
LDK kilmingųjų heraldikos analizė leidžia teigti, jog nė vienas kilmingųjų atstovas į savo jungtinį herbą nebuvo įsidėjęs net keturis su romėniška giminės kilmės teorija susijusius herbus, turint omenyje, jog, pvz., Kentauro herbas pagal dar Lietuvos metraščiuose užfiksuotą lietuvių kilmės iš romėnų teoriją buvo priskiriamas Dausprungui. Sapiegų giminė save kildino ne iš Dausprungo, o iš jo bendražygių – Prospero Cezarinio ir Publijaus Palemono. Šiuo atveju Antano Kazimiero Sapiegos 1724 m. herbas – išskirtinis.
Genealoginio medžio šaknys – Romoje
Panašus Sapiegų jungtinis herbas naudotas 1733 m. sukurtame įspūdingame Sapiegų genealoginiame medyje, apimančiame penkiolika giminės kartų, įskaitant ir legendinį protėvį Prosperą Cezarinį. Šis jungtinis herbas yra įkomponuotas genealoginio medžio papėdėje, jame pavaizduoti visi aštuoni tokie patys herbai, tik sudėlioti kitokia tvarka, t. y. į svarbesnius ketvirtąjį ir penktąjį laukus įdėta ne Kolona ir Gediminaičių stulpai, o vytis ir Hipocentauras.
Įdomybė
Galingos LDK giminės siekė išsiskirti kuo įspūdingesne genealogija, kilme iš legendinių ar kraujo ryšiais nesusijusių garbingų protėvių. Antonijaus Misztołto leidinyje esančiame Sapiegų kilmės aprašyme teigiama, kad Sapiegos kilo iš Trakų kašteliono Punigailos, šis – iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio, o pastarasis – iš Prospero Cezarinio ir Publijaus Palemono, atvykusių į Lietuvą tiesiai iš Romos.
Šis Sapiegų genealoginis medis unikalus ir tuo, kad jame vaizduojama ir daugiau jungtinių herbų, atspindinčių šių kilmingųjų manifestuojamą legendinę kilmę iš romėnų. Vienas tokių jungtinių herbų – tarp genealoginio medžio šakų įkomponuotas ketvirčiuotas, t. y. keturių laukų ovalo formos skydas, kuriame vaizduojami visi keturi minėti su romėniška kilmės teorija susiję herbai.
Sapiegų genealoginiame medyje apstu giminės legendinės kilmės iš romėnų ženklų. Vienas svarbiausių – vilkė, maitinanti vaikus. Tai aliuzija į vilkę, išmaitinusią Romulą ir Remą, Romos įkūrėjus. Genealoginio medžio antrame plane matome plaukiantį laivą. Tai aliuzija į laivu iš Romos į Lietuvą atplaukusius legendinius romėnus, tapusius Lietuvos kunigaikščių linijų pradininkais. Visa tai sustiprina Sapiegų jungtinių herbų su Kolonos, Gediminaičių stulpais, vyčio ir Kentauro herbais tikslą ir politiką: demonstruoti savo garbingas ir senas kilmės šaknis iš romėnų patricijų bei apibrėžti savo, kaip vienos galingiausių Lietuvos diduomenės giminių, vaidinančių svarbų vaidmenį Lietuvos politiniame, kultūriniame ir socialiniame gyvenime, statusą.
LDK kilmingieji, nors ir kildinę save iš romėnų, heraldikoje šią kilmės teoriją atspindinčių herbų nenaudojo arba naudojo retai, tik vieną iš jų. Paprastai šie herbai buvo vaizduojami itin puošniuose giminės genealoginiuose medžiuose.
Agnė Railaitė
