Fejerverkų paleidimo vieta

Fejerverkai įvairių švenčių proga Europoje rengiami jau kelis šimtus metų, o jų paskirtis – žavėti ir stebinti žiūrovus. Pasaulietiniu pasilinksminimu fejerverkai tapo XV amžiuje, o ypatingos reikšmės įgavo baroko epochoje.

„Dirbtinės ugnys“, imituojančios žaibo blyksnius ir griaustino trenksmą, kūrė dangaus galybių įspūdį. Baroko epochoje šviesa buvo svarbus proginės puošybos elementas, stiprinantis teatrališkumo efektą. Baroko epochoje fejerverkus kartu su skulptoriais bei architektais projektavo ir karo inžinieriai.1650-aisiais LDK karo inžinieriaus Kazimiero Semenavičiaus parengtas „Didysis artilerijos menas“ beveik 200 metų buvo pagrindinis artilerijos vadovėlis Europoje. Knygoje fejerverkams skirtas visas skyrius.

Barokiniai fejerverkai trukdavo 3–4 valandas. Jie buvo komponuojami iš kelių aktų, lyg draminis pasirodymas. Kiekviename akte įsižiebdavo vis kitokios figūros. Fejerverkams dažnai būdavo parenkama vieta prie upės, nes vandenyje atsispindinčios ugnys stiprino efektą, „sudarydavo antrojo žvaigždėto dangaus regimybę“. Vilniuje fejerverkai buvo organizuojami abiejuose Neries krantuose (ties arsenalu), kartais – upėje.

Apie Vilniaus dangų skrodusius fejerverkus sužinokite daugiau paspaudę šią nuorodą