Karnavalas Vilniaus gatvėse
Karnavalai – įprastas reiškinys viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų Europoje. Jų metu pasikeisdavo įprasta gyvenimo tvarka: gera tapdavo bloga ir atvirkščiai. Neretai šėlsmas Vilniaus gatvėse peraugdavo į smurto protrūkius, nuo kurių dažnai nukentėdavo mieste gyvenantys nekrikščionys.
Vilniaus miesto tarybos knygose yra 1673 m. vasario mėn. 13 dienos skundas. Jame Vilniaus žydai Aronas Levkovičius ir Mošė Jakubovičius teigia: „Dabar einančiais metais, 1673 vasario 12 dieną, anksčiau minėti ponai italai, piktai susitarę nuskriausti vargšus žmones, apsidabino kažkokiais nematytais rūbais, turbanais turkiškais, su kaukėmis ant veidų, ne pagal paprotį šio miesto, apie dešimt žmonių, ieškantys preteksto ir skatinantys aplinkinius žmones tumultui ir dideliems ir nemaloniems neramumams, važinėdami pirmyn ir atgal keletą kartų dvejomis rogėmis Vokiečių gatvėje, specialiai pravažiuojantys Žydų gatve, įsakė rogių važnyčiotojams mušti žydus botagais per veidus ir akis, ką jie iš tiesų ir darė.“
Skunde minimi italai Baltramiejus Tukanas, Juzefas Bonfilis ir Baltramiejus Cynakis buvo miesto piliečiai. Baltramiejus Cynakis ėjo valdovo sekretoriaus ir Vilniaus burmistro pareigas. Vėliau jis taps Vilniaus vaitu – dabar sakytume, meru.
Daugiau apie Vilniaus gatvių šurmulį karnavalų ir procesijų metu galite sužinoti paspaudę šią nuorodą.