Kreivoji pilis

Vytauto, tada dar tik būsimojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio, biografijoje esama mažiausiai vieno epizodo, kuris bet kuriam šiuolaikinės demokratiškos valstybės politikui taptu neįveikiamu barjeru siekiant valdžios aukštumų. Bet Vytautas, 1390 m. kartu su Vokiečių ordino riteriais puolęs Vilnių ir žudęs Kreivosios pilies gynėjus, beveik keturis dešimtmečius valdė Lietuvą ir vėliau buvo pavadintas Didžiuoju.

1390 m. vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje vykęs žygis ypatingas tuo, kad kartu su Vokiečių ordino riteriais jame dalyvavo būsimasis Anglijos karalius Henrikas IV, o tuomet Derbio grafas Henrikas Bolingbrokas (1367–1413) ir Lietuvos kunigaikštis Vytautas. Apgulę Vilnių jie sudegino Kreivąją pilį ir nužudė jos gynybai vadovavusį tikrą Jogailos brolį Kazimierą-Karigailą.

Ten, kur dabar stovi Trijų Kryžių paminklas, prieš kiek daugiau nei 600 metų stovėjo paskutinė medinė pilis. Jei tikėsime įvairiais to meto šaltiniais, Kreivoji pilis užsiliepsnojo netikėtai. Vėlesni autoriai teigia, kad ji buvo padegta iš vidaus ir tai padarė sąmokslininkai, nes apgulėjai negalėjo jos paimti. Po 1390 antpuolio Kreivoji pilis ir papėdės gyvenvietė nebeatstatytos.

Daugiau apie 1390 m. žygį, pasiglemžusį Kreivąją pilį ir ją gynusį Karigailą, galite sužinoti paspaudę šią nuorodą.