Bekešo kalnas
Jei reikėtų surašyti žinomiausias senojo Vilniaus istorines asmenybes iš užsienio, tikrai tektų paminėti vengrų didiką ir talentingą karvedį Kasparą Bekešą (1520–1579), kurio asmenybė per šimtmečius tapo apipinta įvairiomis legendomis.
Simboliška, jog Livonijos karo didvyris Lietuvos sostinėje pirmą sykį apsilankė paskutiniais savo gyvenimo metais. Vilniuje 1579 m. kovo-birželio mėnesiais buvo rengiamas Polocko apgulties planas. Po sėkmingai realizuotų planų, tų pačių metų rudenį, K. Bekešas dar kartą užsuko į Vilnių, kur nugalėtojams Vilniuje buvo organizuota triumfo eisena, tačiau K. Bekešas mieste neužsibuvo ir išvyko į Gardiną. Ten lapkričio 7 d. netikėtai mirė.
Viena iš legendų apie K. Bekešą pasakoja, kad gulėdamas mirties patale Gardine jis sušuko: „Dangaus netrokštu, pragaro nebijau”. Tikėtina, kad šis epizodas susijęs su K. Bekešo antitrinitoriškomis nuostatomis – dėl jų kunigai nesutiko laidoti jį kapinėse, tad galiausiai karvedys amžinojo poilsio atgulė ant Plikojo kalno viršūnės, nuo XVI a. pabaigos pramintos Bekešo kalnu. Ant Bekešo kapo ne vėliau kaip 1592 m. iškilo aštuoniakampis 20 metrų aukščio bokštelis. XIX a. pirmojoje pusėje paminklinis bokštelis dar stovėjo, bet kalną vis labiau plovė Vilnelė. Galiausiai 1841 m. kalnas su bokšteliu atsidūrė Vilnelės upės vagoje.
Daugiau apie Kasparą Bekešą ir jo asmenį gaubiančias legendas galite sužinoti paspaudę šią nuorodą.
