Švč. Trejybės bažnyčia ir buvęs Bazilijonų vienuolynas
Švč. Trejybės bažnyčia ir Bazilijonų vienuolynas įsikūrė ant kalno, garsėjusio kaip trijų pirmųjų Lietuvos krikščionių – Jono, Antano ir Eustachijaus – kankinimo vieta. Legenda pasakoja, jog 1347 m. nukankintų trijų krikščionių atminimui Algirdo žmona Julijona šiame kalne pastatydinusi medinę Švč. Trejybės cerkvę. Šiandien tebestovinti mūrinė šventovė siejama su 1514 m. Vilniaus kašteliono ir LDK etmono, uolaus stačiatikio Konstantino Ostrogiškio fundacija. Būtent Ostrogiškio laikais buvo pradėtas formuoti vienuolyno ir bažnyčios ansamblis.
Po 1596 m. Bresto unijos 1607 m. į šią vietą atsikėlė unitų archimandrito Velamino Rutskio reformuoti bazilijonai, 1610 m. čia prisiglaudė ir bazilijonės. Vilniaus bazilijonų vienuolynas tapo unitų bažnyčios ir 1617 m. įkurtos bazilijonų Švč. Trejybės provincijos centru.
Po 1760 m. gaisro, vadovaujant architektui Jonui Kristupui Glaubicui, šventovė pailginta, pastatyti vakarų ir rytų fasadų kampuose bokšteliai. Tuo pat metu iškilo ir iki šių dienų išlikę Bazilijonų vartai. Bazilijonai iš savo namų buvo išvaryti 1821 m., o jų šventovėje įsikūrė stačiatikiai.
Daugiau apie pirmųjų Lietuvos krikščionių kankinių istoriją galite sužinoti paspaudę šią nuorodą.
Adresas: Aušros vartų g. 7b
