Kromų vieta Rotušės aikštėje

Prekyba – neatsiejamas miesto atributas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė Vilnius tik patvirtina šią taisyklę. Miestas iki XVI a. pabaigos buvo vienas svarbiausių tranzitinės prekybos centrų Rytų Europoje, o Vilniaus pirkliai ilgą laiką buvo įtakingi miesto piliečiai.

Prieš tris ar keturis šimtus metų prekybinis Vilniaus centras buvo Rotušės aikštė. Jos viduryje stovėjo dvi eilės krautuvių, išilgai stovėjo vadinamieji „senieji ambarai“, o kitame šone – „naujasis ambaras“. Be to, nemažai įvairaus tipo krautuvėlių buvo Didžiojoje, Vokiečių ir Stiklių gatvėse. 

Reikia pasakyti, kad solidžiausi Vilniaus pirkliai buvo vyrai – tai taisyklė be jokių išimčių. Tačiau smulkiojoje Vilniaus prekyboje moterys dominavo: prekiavo nedidelėse krautuvėlėse (nuosavose arba nuomotose), stovėjo už prekystalių Rotušės aikštėje ir kitose Vilniaus prekyvietėse. Drobe ir įvairiomis smulkmenomis prekiavusios moterys 1662 m. mokėjo už 53 prekybos vietas – vadinamuosius „kromelius“ – ties rotuše. Aikštėje prie rotušės moterys prekiavo raugintais kopūstais, aliejumi, šviežia ir rūkyta žuvimi, įvairiomis smulkiomis prekėmis, audeklais, duona, pyragais, šviežiomis daržovėmis, sūriais, vištomis, žąsimis ir kitais paukščiais.

Daugiau apie Vilniaus prekybininkes galite sužinoti paspaudę šią nuorodą.

Adresas: Rotušės a.