Vilniaus universiteto biblioteka
Vilniaus universiteto biblioteka – tai vienas iš seniausių visuomeninių miesto pastatų iki šių dienų nepakeitusio savo paskirties. Biblioteką 1570 m. įsteigė jėzuitai, į Lietuvą atvykę vyskupo Valerijono Protasevičiaus kvietimu. 1579 m. Vilniaus jėzuitų kolegiją perorganizavus į Vilniaus universitetą biblioteka tapo universiteto biblioteka.
Ankstyvieji Vilniaus universiteto bibliotekos rinkiniai sietini su Lietuvos valdovų knygų kolekcijomis. Tikriausiai jos pradėtos kaupti dar viduramžiais, bet užtikrintai galime kalbėti tik apie Zigmanto I Senojo knygas. Kelios iš jų iki šiol saugomos universiteto bibliotekoje. Zigmantas II Augustas gerokai praplėtė tėvo kolekciją. Jo agentai supirkinėjo knygas įvairiuose Europos miestuose, įskaitant ir vėliau knygų prekyba išgarsėjusį Frankfurtą. Universiteto bibliotekos augimą skatino dvasiškių ar universiteto auklėtinių dovanos.
Senoji universiteto biblioteka tikriausiai saugota dabartinėje Smuglevičiaus salėje. Ji anuomet buvo gal ne tokia puošni, bet pakankamai reprezentatyvi. Į dabartinės Centrinės bibliotekos bendrosios skaityklos patalpas biblioteka persikėlė tik XVIII amžiuje. Tuomet knygoms prireikė beveik šimto spintų. Šalia veikė skaitykla: prie kiekvieno lango – stalas su pultu ir taburete.
Artimiau su Vilniaus universiteto biblioteka ir joje saugomų knygų istorija galite susipažinti paspaudę šią nuorodą.
Adresas: Universiteto g. 3