Vilniaus universitetas
Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus pakviesti jėzuitai į Vilnių atvyko 1569 m. Vyskupas tikėjosi, jog Jėzuitų ordinas padės kovoti su sparčiai plintančiomis reformacijos idėjomis. Savo misiją jėzuitai pradėjo įgyvendinti nieko nelaukdami – jau po metų, 1570 m. įkūrė pirmą kolegiją LDK ir biblioteką. 1579 m. Steponas Batoras išdavė Vilniaus akademijos atidarymo privilegiją. Tais pačiais metais Grigalius XIII išleido bulę, patvirtinusią kolegijos tapsmą universitetu.
Pirmuoju Vilniaus universiteto rektoriumi tapo Petras Skarga. Iš pradžių universitete veikė Filosofijos ir Teologijos fakultetai, buvo gauta teisė suteikti teologijos, metafizikos, fizikos ir logikos mokslų laipsnius. 1641 m. buvo įsteigti Teisės ir Medicinos fakultetai. XVIII a. ypač suklestėjo gamtos mokslai. 1753 m. įkurta universiteto observatorija (viena iš pirmųjų visoje Europoje), o 1781 m. įkurtas botanikos sodas.
1773 m. panaikinus Jėzuitų ordiną, Vilniaus universitetas pateko Edukacinės komisijos žinion. LDK patapus Rusijos imperijos dalimi, universitetas buvo pavadintas Vilniaus vyriausiąja mokykla, o nuo 1803 m. jam suteiktas „imperatoriškojo” universiteto titulas. Dėl aktyvaus profesūros ir studentijos įsitraukimo 1830-1831 m., 1832 m. universitetas buvo uždarytas, o savo duris atvėrė tik 1919 m.
Kaip Vilniaus universitete vykdavo viešieji egzaminai galite sužinoti paspaudę šią nuorodą.
Adresas: Universiteto g. 3
