Vilniaus katedra
Kada šioje vietoje buvo pastatyta pirmoji bažnyčia – nėra aišku. Dalis archeologų ir istorikų pirmąją bažnyčią sieja su Mindaugo krikštu, kiti seniausius katedros požemiuose esančius mūrus sieja su Gedimino laiškuose minima pranciškonų bažnyčia. Neabejotina, jog Lietuvos krikšto išvakarėse, 1386 m., šioje vietoje jau stovėjo bažnyčia.
1419 m. Jogailos statyta katedra sudegė. Jos vietoje Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas pastatė didesnę, halinio tipo, gotikinę katedrą. Ši katedra, pastatyta Fromborko bažnyčios pavyzdžiu, turėjo tapti Vytauto karūnacijos vieta, tačiau, nesėkmingai susiklosčius aplinkybėms, 1430 m. Vytautas Vilniaus arkikatedroje atgulė amžinojo poilsio kaip didysis kunigaikštis.
XV-XVI a. Vilniaus Arkikatedra tapo valdovų, kunigaikščių, vyskupų, didikų amžinojo poilsio vieta. 1506 m. Vilniaus katedroje atgulė vienintelis Lenkijos ir Lietuvos valdovas – Aleksandras Jogailaitis. Vėliau čia buvo palaidotos ir Žygimanto Augusto žmonos – Elžbieta Habsburgaitė (m. 1545) ir Barbora Radvilaitė (m. 1551).
1530 m. sudegus katedrai, 1534 m. pradėjo vykti jos atstatymo darbai, kurie užtruko apie 25 metus. Atstatyta katedra turėjo renesanso architektūros bruožų. Po 1610 m. kilusio gaisro katedra buvo atstatyta baroko stiliumi, jos fasade atsirado du bokštai.
XVIII a. viduryje Katedrą restauravo Jonas Kristupas Glaubicas. 1769 m., kilus smarkiai audrai, įvyko nelaimė, nuvertusi vieną katedros bokštą, kuris krisdamas pražudė 6 kunigus. 1781 m. galutinį Katedros atstatymo projektą parengė Laurynas Gucevičius, 1783 m. prasidėję rekonstravimo darbai buvo baigti tik 1801 m., po kurių Katedra įgavo dabartinę harmoningą ir simetriškų formų išvaizdą.
Daugiau apie Lauryno Gucevičiaus Katedros rekonstrukcijos projektą galite sužinoti paspaudę šią nuorodą.
Adresas: Šventaragio g. 1
