Auksakalių cechas

LDK pirmieji cechai, teisiškai įtvirtinti vienos ar kelių giminingų profesijų amatininkų susivienijimai, pradėjo kurtis Vilniuje. Čia, 1495 m. rugpjūčio 23 d., įsikūrė pirmasis auksakalių cechas, netrukus tais pačiais metais buvo įsteigtas siuvėjų cechas. Likę nepriklausomi auksakaliai prarado teisę verstis Vilniuje savo amatu. Amatininkų cechai rūpinosi gamyba, siekė apriboti konkurenciją tarp cecho narių, užtikrinti gaminių kokybę, pagelbėti į nelaimę pakliuvusiam ar nusigyvenusiam cecho nariui.
Cechai turėjo savo koplyčią, jo nariai dalyvavo auksakalių laidotuvėse, globojo pasiligojusių ar mirusiųjų narių šeimas. Aukščiausioji cecho valdžia – visuotinis narių susirinkimas.

Iki šių dienų yra išlikęs auksakalių cecho namas (Gaono g. 6). Tiesa, auksakalių cecho nariams tekdavo ne tik kaldinti ir gaminti prabanga tviskančius dirbinius, bet ir spręsti to laiko mįsles. Viena iš tokių mįslių – auksinio berniuko Pauliaus, tapusio to meto Vilniaus sensacija, istorija. Vilniaus universiteto matematikos ir filosofijos profesorius Albertas Tilkovskis užfiksavo istoriją, jog 1673 m. Vilniuje gyveno berniukas, kurio burnoje išdygo auksinis dantis. A. Tilkovskio teigimu, vėliau šiuo berniuku susidomėjo pats Vilniaus vyskupas S. M. Pacas, kuris įsakė Vilniaus chirurgams ir auksakaliams ištirti šį vaiką.

Daugiau apie to meto anomalijas ir berniuką auksiniais dantimis galite sužinoti paspaudę šią nuorodą.



Adresas: Gaono g. 6