Kas yra Lietuvos Metrika?

Kas yra toji Lietuvos Metrika, kuriai skirta ši virtuali platforma? Kaip Lietuvos Metrika susidarė? Ko galima iš šios tikėtis istorikams bei istorijos mėgėjams?

Savaime suprantama, užgimti toks platus rašytinių šaltinių blokas tegalėjo su rašytinės kultūros Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje sklaida. Valdovo ir valstybės administraciniai poreikiai bei valdų dalijimai (tiek kilmingiesiems, tiek Bažnyčiai) jau buvo pradedami įamžinti raštu. Todėl Lietuvos Metrikos ir valdovo raštinės (o vėliau – kanceliarijos) sąsaja – neatsitiktinė. Jau Vytauto valdymo (1390-1430) laikotarpiu nuosekliai veikti ėmusi valdovo raštinė, sudarinėdavusi įvairaus turinio (diplomatinio susirašinėjimo, suteikčių) dokumentus įvairiomis – vokiečių, lotynų, rusėnų ir kt. – kalbomis. Visgi, Vytauto laikų raštinė nepaliko nei vienos Lietuvos Metrikos „knygos“, ar, tiksliau, įvairių išduotų dokumentų sąvado, registro, aprašo ar pan.

Tačiau jau su Kazimiero Jogailaičio valdymu (1440-1492) ir atsiradusia nuolatine kanclerio pareigybe (pirmuoju, 1441 m. žinomas Sudivojus Valmantaitis) imta, kad ir sporadiškai ar neišsamiai, valdovo išduotus dokumentus registruoti, užrašyti valdovo „atminčiai“ (rusėn. про патять) (plg. Lietuvos Metrikos 3-ąja užrašymų knygą). Šitaip, augant rašytinio dokumento poreikiui ir sudarymo apimtims bei, svarbiausia, atsirandant darbo tęstinumui ir ėmė akumuliuotis tai, kas dabar vadinama Lietuvos Metrika. Artūras Dubonis glaustai apibendrina, kas tai: „Lietuvos Metrika – tai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarijos dokumentacijos nuorašų knygos, tų knygų visetas (rinkinys)“[1].

Svarbu atkreipti dėmesį, jog, ypač kalbant apie ankstyvąsias knygas, šių su(si)darymas balansavo tarp stichiškumo (įvairuojančių temų, chronologiškai nenuoseklaus knygų komponavimo iš mažesnių dalių – sąsiuvinių) bei planingumo (neginčijamo poreikio registruoti, kopijuoti, kaupti LDK kanceliarijoje kuriamus ir cirkuliuojančius dokumentus; ar vėliau – vesti konkretiems reikalams skirtas knygas). Toks iki pat XVIII a. susidariusių knygų, dokumentų pluoštų, sąsiuvinių ir kt. korpusas, ilgainiui ir amžininkų imtas vadinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Metrika ir pan., pamažu iš esmės de facto virto valstybės archyvu, apėmusių bene 700 knygų (neskaičiuojant kitų paskirų dokumentų).

Ką galima tikėtis rasti Lietuvos Metrikoje? Ilgainiui nusistovėjo (kai kuriais atvejais sąlyginis) visų metrikos tomų skirstymas į kelias kategorijas: diplomatinių reikalų; užrašymų; teismų bylų, viešųjų reikalų. Tai potencialiai nurodo ir teminius laukus, kuriems medžiagos rasti gali tikėtis tiek profesionalus tyrėjas tiek istorija besidomintis: įvairūs diplomatiniai susirašinėjimai su Lenkija, totorių chanais, Maskva ir kitomis valstybėmis; daugybė valdovo, Ponų Tarybos ir kitokių teisminių bylų nagrinėjimų ir nuosprendžių; itin vertingas 1528 m. pašauktinės bajorų kariuomenės surašymas; valdovo privilegijos miestams, suteiktys didikams; didžiojo kunigaikščio nurodymai įvairiems pareigūnams ir dar daugybė įvairaus tipo ir turinio (kartais atsitiktinių) dokumentų. Chronologinės Lietuvos Metrikos aptinkamų dokumentų ribos žymėtinos XIV a. pab. – XVIII a. pab.

Tad visiškai nenuostabu, jog XVIII a. pab., Rusijai kartu su Prūsija ir Austrija sunaikinus Abiejų Tautų Respubliką, naujųjų valdovų akiratin pakliuvo ir Lietuvos Metrika: tiek kaip simbolinis trofėjus, tiek kaip pragmatiniams tikslams reikalingas dokumentų korpusas. Šitaip, XVIII a. Lietuvos Metrika iš Vilniaus (neskaičiuojant sporadiško perkėlimo į Varšuvą) atsidūrė Sankt Peterburge, o ilgainiui – Maskvoje, kur yra laikoma iki šiol. Kartu tokia šio „kanceliarijos dokumentacijos viseto“ relokacija ir, deja, savotiška „mirtis“ paskatino ir mokslinį susidomėjimą, pirmuosius tyrimus[2].

Paskutinius tris dešimtmečius jų tradicija bei Lietuvos Metrikos knygų publikacija aktyviausiai plėtojama Lietuvoje: Lietuvos Istorijos Institute bei Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto Lietuvos statutų ir Lietuvos Metrikos tyrimų centre. Būtent šių dviejų mokslinių centrų išleistos Lietuvos Metrikos knygos ir yra pateikiamos šioje platformoje.

Kas pateikiama platformoje?

Taigi, šioje virtualioje platformoje vartotojai galės susipažinti su paskutiniais dešimtmečiais leistomis Lietuvos Metrikos knygomis. Tiesa, reikia pažymėti kai kurias išlygas.

Pirma, kol kas apskritai išleista tik nedidelė dalis (per 60 iš beveik 700) šio įspūdingos apimties šaltinio tomų. Antra, portale publikuojamas tik Lietuvoje išleistos Metrikos knygos. Trečia, iš šių vartotojams prieinamos bus dalis, o ne visos Lietuvoje naujai išleistos knygos.

Visgi, čia pateikiamos 35-ios mokslininkų ‒ istorikų ir archeografų – paruoštos Lietuvos Metrikos knygos bet kuriuo atveju sudaro masyvų šaltinių bloką, besidriekiantį tūkstančiais puslapių ir bylų. Galimybė pasinaudoti juo virtualioje erdvėje turėtų būti aktuali tiek istorikams profesionalams, tiek istorijos mėgėjams. Galimybę susipažinti su paskiromis suskaitmenintomis ištisomis Lietuvos Metrikos knygomis (nuo pirmo iki paskutinio puslapio, įskaitant ir mokslinį aparatą) šioje platformoje pildo keletas specialiai paruoštų įrankių, kurie turėtų lengvinti darbą su šiuo masyviu šaltiniu. Platformos kūrėjai parengė:

  1. Susistemintos asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės:
    1. Asmenvardžių lotynišku šriftu rodyklė (čia bus galima rasti visas paskirų pateikiamų knygų asmenvardžių lotynišku šriftu rodykles vienoje vietoje; pasirinkus dominantį asmenvardį, bus pateikiamos nuorodos į jo paminėjimus paskirose knygose);
    1. Asmenvardžių rusėnų kalba rodyklė (tokiu pat principu);
    1. Vietovardžių lotynišku šriftu rodyklė (tokiu pat principu);
    1. Vietovardžių rusėnų kalba rodyklė (tokiu pat principu);
  2. Paskirų knygų temų rodyklės. Susipažįstant su kuriuo nors pasirinktu Lietuvos Metrikos tomu bus pateikiama savotiška konkrečiai knygai specifinių temų anotacija (pavyzdžiui, vyraujančių dokumentų pobūdis, kertinės susijusios asmenybės, temos (ūkis, miestai, diplomatija ar pan.) ir kt.;
  3. Pirmiausia istorijos mėgėjams skirtas rusėnų – lietuvių kalbos bei paskirų specifinių terminų žodynėlis (surinktas iš įvairių VU Istorijos fakulteto parengtų leidinių).

Taigi, čia dalis iki pat šiandien Maskvoje laikomos ir sunkiai prieinamos Lietuvos Metrikos tampa pasiekiama iš bet kurio pasaulio krašto – juo labiau, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir jos istorija jau pati savaimė yra tarptautinis tyrimų objektas, sulaukiantis vis platesnio susidomėjimo (LDK tiria mokslininkai ne tik iš Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ar Ukrainos, tačiau ir iš Rusijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir kitų šalių). Tad platformos kūrėjai viliasi, jog ši padės plačiau apskelbti Lietuvos istorijos šaltinių turtingumą bei, kartu, ties Lietuvos Metrika dirbusių ir dirbančių lietuvių ir užsienio istorikų kruopštų ir aukšto lygio darbą.


[1] Artūras Dubonis, Darius Antanavičius, Raimonda Ragauskienė, Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Susigrąžinant praeitį. Lietuvos Metrikos istorija ir tyrimai, Vilnius, 2016, p. 24.

[2] Išsamiau apie šiuos pasiskaityti galima: Artūras Dubonis, Darius Antanavičius, Raimonda Ragauskienė, Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Susigrąžinant praeitį. Lietuvos Metrikos istorija ir tyrimai, Vilnius, 2016.