Bernardinų vartai
XVI a. pradžioje, vis dažnėjant totorių antpuoliams ir vis blogėjant santykiams su Maskvos kunigaikštyste, 1503 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis įsakė Vilniaus miestiečiams pradėti statyti miestą apjuosiančią sieną. Miesto sienos statybos buvo baigtos 1522 m. Iš pradžių buvo nurodyta įrengti penkerius vartus, tačiau XVII a. viduryje jų jau buvo dešimt.
Bernardinų vartų bokštas stovėjo ties tiltu į Užupį, į pietus nuo Šv. Onos bažnyčios. Miesto gynybinėje sistemoje šie vartai nevaidino didžiulio vaidmens, šalia esanti įtvirtinta Bernardinų bažnyčia ir šalia stūksančių kalvų tekanti Vilnelė pakankamai neblogai apsaugojo šią miesto dalį nuo užpuolikų. Vartai labiau atliko reprezentacinį vaidmenį, gausiai išpuošti voliutomis ir piliastrais, jie pasitiko keliautojus iš Užupio pusės atvykstančius keliautojus.
Nakties metu visi miesto vartai buvo uždaromi, taip siekiant apsaugoti Vilniaus miestiečius nuo už vartų tykančių pavojų. Nepaisant to, nakties metu pavojų netrūko ir pačiame Vilniuje. Daugiau apie naktinį senojo Vilniaus gyvenimą galite sužinoti paspaudę šią nuorodą.
Adresas: Maironio g. 11