Žirgininkystės pradžia: Kristupo Manvydo Dorohostaiskio „Hipika“. „Hipika“ – XVII a. pr. LDK bestseleris

Įspūdinga „Hipikos“ autoriaus karjera ir nesusiklostęs šeiminis gyvenimas

Žirgas/arklys ilgą laiką buvo pirmas pagal populiarumą LDK bajorijos augintinis. Šie gyvūnai buvo valdančiųjų kasdienybės dalis. Jų reikšmė ypač augo dėl karybos poreikių, jie buvo svarbiausia susisiekimo ir krovinių gabenimo priemonė. 

“

Hipologija – mokslas apie arklį.

Tik valstiečiai žemę ir toliau arė jaučiais. Baroko epochoje, anksčiau nei atsirado Lietuvos autorių medicinos knygos, pasirodė pirmas ir daugiau kaip 250 m. vienintelis LDK žirgininkystei skirtas veikalas – LDK didiko Kristupo Manvydo Dorohostaiskio (1562–1615) „Hipika, arba Knyga apie arklius“ (gr. hippos – arklys). Vėlesni vietos hipologų (hipologija – mokslas apie arklį) darbai žinomi tik po 1823 m., įsteigus pirmą veterinarinę mokyklą Vilniuje.
K. Manvydas Dorohostaiskis pasižymėjo daugelyje sričių. Jo politinės karjeros kalendoriuje matome 1588 m. gautas LDK stalininko pareigas ir 1598 m. tapimą LDK didžiuoju maršalka. 

“

K. Manvydas Dorohostaiskis pasižymėjo daugelyje sričių.

Jaunystėje jis dalyvavo Livonijos karo kampanijose, vadovavo lietuvių kariuomenės daliai 1601–1602 m. kovose prieš Švediją, o 1610–1611 m. kariaujant prieš Maskvą pats šturmavo Smolenską. Buvo vienas iš XVII a. pr. LDK protestantų lyderių. Spaudžiant dvarui, 1597 m. jis atliko piligriminę kelionę į Čenstakavą, bet į katalikybę neperėjo. Savo dvaruose išlaikė evangelikų reformatų bažnyčias, Mūrinėje Ašmenoje – spaustuvę. Šeiminis gyvenimas nesusiklostė. Abi jo žmonos (Vilniaus kaštelionaitė Zofija Chodkevičiūtė ir Naugarduko vaivadaitė Zofija Radvilaitė) kaltintos santuokine neištikimybe. Skandalingai paviešintas Z. Radvilaitės romanas su plikbajoriu Stanislovu Timinskiu. Tik Radvilų užtarimu pavyko išvengti skyrybų.

Meilė žirgams gimė Italijoje

Į istoriją šis didikas pateko dėl savo „gyvenimo darbo“ – populiarios knygos apie žirgus. „Hipika“ užtikrino jam vėlesnių kartų atmintį. Žirgais K. Manvydas Dorohostaiskis domėjosi nuo jaunystės. 

“

Kelionių po Italiją metu jis susipažino su geriausiais to meto Europos žirgininkystės specialistais.

Kelionių po Italiją metu jis susipažino su geriausiais to meto Europos žirgininkystės specialistais. Feraros, Bolonijos ir Neapolio valdovų dvaruose jis pažino pirmaujančios italų jojimo mokyklos principus. Jojimo mokėsi pas meistrus – Klaudijų Corte ir Neapolio vicekaraliaus dvaro arklidininką Petrą Antonijų Ferrara, kuris ir paskatino didiką parašyti veikalą apie žirgus. Grįžęs į Lietuvą, Dorohostaiskis samdė geriausius italų žirgininkystės specialistus. Didiko testamente išjodinėtojas Jeronimas Malatesta paminėtas tarp keturių geriausiai apmokamų dvariškių, jam užrašė 500 auks. 

“

Daug naudos Dorohostaiskiui teikė specialios literatūros studijavimas. Dar XIII a. Italijoje pasirodė pirmieji tokie leidiniai. K. Manvydui Dorohostaiskiui didelį įspūdį darė 1598 m. Bolonės senatoriaus Carlo Ruino išleistas iliustruotas arklio anatomijos atlasas.
Kaip rodo pavadinimas „Hipika“, knyga buvo apie žirgus. Autorius rėmėsi ankstesne žirgininkystei skirta literatūra: senovės graikų ir romėnų, čekų, prancūzų, ispanų ir italų darbais. Prisiminti ir totoriai bei turkai, rečiau minėti anglai, vengrai ar persų autoriai. Dorohostaiskis panaudojo 14 autorių darbus. Pateikė pavyzdžių iš savojo Ašmenos ir Radvilų žirgynų.

Žymieji knygos bendraautoriai

Pastabomis prie knygos prisidėjo ir LDK žirgininkystės žinovas, Nesvyžiaus ir Olykos kunigaikštis Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis. Ir šio didiko dvare buvo samdomi aukščiausio lygio italų žirgininkystės specialistai. Jų didikas specialiai ieškojo užsienyje. Štai 1599 m. Valentas Stšelecas trejiems metams pasamdė iš Arigonos kilusį jojimo specialistą, kuris jojimo paslapčių mokėsi pas „patį Gian Mariją“. 

“

„Hipiką“ 45 raižiniais papuošė 1613 m. LDK žemėlapį nubraižęs, Tomašas Makovskis.

Tai, kad „Hipikoje“ sumažėjo lotyniškos terminijos, buvo Radvilos Našlaitėlio nuopelnas. 1602 metais Nesvyžiaus dvare „Hipiką“ 45 raižiniais (iš jų 24 žirgai pavaizduoti kraštovaizdžio fone) papuošė 1613 m. LDK žemėlapį nubraižęs, iš Palenkės (Makuvo vietovės) kilęs Tomašas Makovskis. Grafiniai žirgų atvaizdai tikroviški, matyti geras gyvūnų anatomijos išmanymas. Ir pats T. Makovskis buvo geras žirgų žinovas. Vėlesnių „Hipikos“ leidimų iliustracijos nebuvo tokios puošnios, jose – ne vario, o medžio raižiniai, kurti sekant T. Makovskio raižiniais. Dorohostaiskis, atsilygindamas už gerai atliktą darbą, globojo T. Makovskį.

Medicininis tikslumas ir „meninė gyslelė“

1603 m. puošniai Krokuvoje, Andžejaus Piotrkovčiko spaustuvėje išleista „Hipika“ buvo dedikuota valdovui Zigmantui Vazai. Tai keturių dalių knyga. Kiekviena dalis prasideda „Pratarme“, o III ir IV dalys baigiamos ir „Pabaiga“.

“

„Hipika“ buvo dedikuota valdovui Zigmantui Vazai.

Pradžioje autorius išdėstė arklio kūno sandaros ypatybes, aprašė fiziologiją, veisles, jų savybes, kaip arklius auginti ir veisti. Antroji knygos dalis skirta žirgų mokymui, išjodinėjimui ir jojimui. Trečioji knygos dalis skirta pakinktams. Pateikti įvairiuose kraštuose naudotų pakinktų (žąslų, brizgilų, apynasrių) pavyzdžiai. Ketvirtoji dalis – veterinarinė. Aprašytos žirgų ligos, vaistai, jų vartojimas, gydymo būdai. Dorohostaiskis išmanė ne tik veterinariją, bet ir mediciną – retas didikams dalykas. Studijas Friburge jis baigė medicinos daktaro laipsniu.
„Hipika“ pasižymi išsamumu ir dalyko išmanymu. Tekstas parašytas įdomiai, paįvairinant Vergilijaus eilėmis ar K. Manvydo Dorohostaiskio humoristinėmis pastabomis.

Žirgininkystės veikalas įsigytas už… žirgą

„Hippika“ tapo populiariausiu ATR žirgininkystės veikalu. 

Knyga buvo vertinama ir perkama. Už ją mokėta nemažai. Ant vieno 1620 m. leidinio viršelio pažymėta, kad knygos savininkas už ją sumokėjo 4 auks., o Mazovijos vaivada Stanislovas Chomentauskas už knygą davė žirgą.Pasibaigus pirmajam leidimui, 1617 m. ir 1627 m. Blastus Kmita savo spaustuvėje Liubče išleido specialiai parengtus naujus leidimus – „Hipikos“ santraukas. Per 250 metų nuo pirmosios knygos pasirodymo K. Dorohostaiskio veikalas perleistas 5 kartus. 1685 metais „Hipika“ išversta į rusų kalbą. „Hipika“ – svarbi LDK kultūrinio ir istorinio paveldo dalis, liudijanti apie XVI–XVII a. pr. Lietuvos ir Europos žirgininkystės tradicijas. Veikalas prieainamas ir šių dienų skaitytojams. Varšuvoje 1979 m. išleistas pirmojo 1603 m. leidinio fotografuotas leidimas.

Raimonda Ragauskienė

Literatūra: Kristupas Mikalojus Manvydas Dorohostaiskis. „Hipika, arba Knyga apie arklius“. Iš lenkų k. vertė A. Baravykaitė, leidykla „Saulės delta“, 2008.